Mine

Mano vardas Audrius. Sulaukiau 5 metų. Bet kai kurie vagys manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Nemeluoji. Kiti sukciai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik teisybe. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip santa klausas, imu staugti kaip lusis ir pasislepiu miske. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi po stalu! Nes mano tėvai yra durniai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški durneliai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra lama. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad deivis yra tikras Kate, skamp dainuoja blogiau negu nezinau, o taja - apskritai kale. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek morka, nes per pamokas miegu, o per pertraukas israustu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip darbe, o namuose tupiu kamputyje kaip vysciukas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai aids. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo blynai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik gumine moteris. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet egipte? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip agurkas, ramus (-i) kaip kede ir išmintingas (-a) kaip shapras. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra degtine, o kita pusė - smelis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 7 litų. Mielas Seneli, nebūk shinsilas, išpildyk mano prašymą!